Kas yra kandidatas
Oficialiai baigiau devynias klases. Viso kito akademinio šlamšto man neprireikė, nes gyvenimo ir verslo tiesas perprantu greičiau už bet kokį profesorių. Devynių klasių puikiai pakanka tam, kad sugebėčiau suskaičiuoti pinigus ir atskirti pelną nuo nuostolio.
Oficialios pajamos – minimalios, kad nereikėtų remti ubagų per valstybės mokesčių sistemą. Tačiau reali finansinė padėtis – ne deklaracijose, o nekilnojamojo turto vystytojų akcijose ir namuose (motinos vardu) Laurų kvartale, Gulbinuose, Melnragėje bei batų dėžėse, kur liūdi keli šimtai tūkstančių eurų, skirtų nenumatytoms išlaidoms, pabėgimui ar operatyviam reikalų tvarkymui.
Kažkada buvau emigravęs į Ameriką. Atidariau “coffe shop’ą”, susiradau mergą, bet nepaėjo. Gyvenau ten pakankamai ilgai, kad išmokčiau sakyti „awesome“ apie dalykus, kurie yra visiškai ne awesome, gerti kavą iš kibiro ir kiekvieną savo gyvenimo sprendimą vadinti „journey“. Palikęs Vilnių – grįžau po dešimt metų ir dar ne tuščiomis. Parsivežiau amerikietišką svajonę ir “unikalų” verslo modelį: randi žemės, užpili ją betonu, padalini į kuo mažesnius kvadratus ir parduodi žmonėms kaip unikalią gyvenimo koncepciją, pastatytą už jų pačių babkes, kurias supučia per visokias obligacijas, net nežinodami, kad sklypas įkeistas bankui, o pardavę jį – net negauna visų šaibų. Šiandien turi statybų kontorą, kuri stato pilkas, baltas, smėlio spalvos dėžutes su „premium“ fasadu, trim medžiais vizualizacijoje ir pavadinimu, kuriame yra „park“, „garden“, „residence“ arba „city“ – kas padeda už kvadratą paprašyti dar papildomų dviejų štukų. Kai pastatau dar vieną dėžę ir pusė Vilniaus pradeda piktintis, žinau, kad savo darbą padarė gerai. Nes niekas taip nevienija vilniečių, kaip bendras klausimas: „Kas bl*t leido čia šitą š…pastatyti?“
2012 metų gamybos Porsche Cayenne, pirktas naudotas iš Premium Auto atstovybės, sumokėjus grynaisiais, nes atstovybės vadovės nepatikėjo, kad su tiek cash’o žmonės dar vaikšto, todėl – su nuolaida bei niauktais langais, visais. Ir pratęsta garantija. Vaikų ar kitų išlaikytinių neturiu, automobilis yra vienintelis ištikimas mano gyvenimo palydovas, kuris neryja papildomų kvadratinių metrų ir nereikalauja vietos darželyje.
Didžiausias laisvalaikio užsiėmimas yra dvasinė terapija – tyčinis sėdėjimas didžiausiose Vilniaus spūstyse penktadienio vakarais, o jei jų nėra – jų sukėlimas įsijungus avarinį signalą Geležinio Vilko gatvės vidurinėje juostoje. Kamštyje garsiai klausau rusiško šansono, stebi aplinkinių vairuotojų pajuodusius paakius ir nuoširdžiai mėgaujasi tuo, kad visi aplinkui kenčia ir nekenčia vienas kito.
Greitasis bėgimas nuo mokesčių inspekcijos tikrintojų ir ekstremalus manevravimas per specialiai susiaurintas Vilniaus gatves. Taip pat mėgstu lankytis brangiausiose Senamiesčio kavinėse, kur užsisakau kavą ir pusvalandį demonstratyviai nežiūriu padavėjui į akis, kad sukelčiau jam papildomą nevisavertiškumo kompleksą ir kaltės jausmą. Laisvalaikiu mėgstu stebėti politinius ginčus internete, kur su netikromis anketomis rašau piktus komentarus po Benkunsko, Zuoko ir Sinicos įrašais, taip asmeniškai prisidėdamas prie bendro miesto neapykantos cemento kietumo.
Visa Jono Marko Balvono biografija yra išgalvota
Šioje svetainėje vaizduojamas Jonas Markas Balvonas yra išgalvotas satyrinis personažas. Jo biografija, turtas, veikla, šeiminė padėtis, pasisakymai ir kitos aplinkybės yra išgalvotos. Bet koks panašumas į realius asmenis yra naudojamas satyriniais ir parodijos tikslais.